Search

Atgrasymas ar pasiruošimas?


Sveiki, ginklo broliai ir sesės. Štai ir pirmasis mūsų tekstukas. Viskas, ką rašysime, nepretenduoja į absoliučią tiesą: pateikiame tik žvilgsnį pro savo akinius. Esmė yra diskusija ir jūsų įžvalgos. Pradėsime kiek iš aukštesnių padebesių, vėliau būsime konkretesni. Visgi, apie tai, ką norime pakalbėti šiandien, yra labai svarbu.

Akademikai Achen ir Snidal pripažįsta, jog racionalaus atgrasymo teorija yra itin įtakinga, tačiau pirma išvada, kurią jie taip pat daro: atgrasymas — toli gražu ne visuomet sėkmingas bei tinkamas variantas. Yra žmonių, kurie rimtu veidu pasakoja, kaip Boxeriai, NASAMS, ar B kategorijos ginklai namuose atgrasys Rusija nuo agresijos prieš Lietuvą. Chebra, jūs rimtai? Šalis per pastaruosius 10 metų dukart užpuolė savo kaimynus, okupavo ir aneksavo jų teritorijas, neskaičiavo nei savo, nei oponento aukų, visam pasauliui grasina branduoliniu vėzdu, ir kišosi į JAV rinkimų procesą. Ir štai ji bus priversta pakeisti savo politinį sprendimą, nes jų atakos objekte yra 88 kovinės technikos vienetai?

Rusijos atgrasymas — tai NATO/ES „kalibro“ darbai. Vienybė, sankcijos, branduolinis atgrasymas, Sąjungininkai mūsų regione ir JAV buvimas Europoje — štai kas verčia mešką riaumoti narve. Lietuva, kaip Sąjungininkė, į tai įneša savo akmenėlį, tačiau jis nėra visa pilis. Būtent todėl mes turime daryti savo namų darbus ne vardan mistinio atgrasymo, o geresnio pasirengimo dėlei. Vykdant „atgrasymą“ ir valandą X jam nesuveikus, įvyks strateginio netikėtumo efektas. Net ir esamas pasirengimas bus užgožtas siaubo: „kaip čia taip jie neatsigrasė“. Bus daug chaoso, kraujo ir liūdesio.

Tik ramiai rengdamiesi kautis galime išlikti ir nugalėti. Štai kelios gairės nuo mūsų:

1. Mums reikia pergalės, o ne garbingo pasipriešinimo. Būtent dėl to didžiųjų Sąjungininkų taktika mums tinka tol, kol nesikerta su pritaikomumu mūsų operacinėje erdvėje. Visas savo turimas priemones, savo įgūdžius bei procedūras privalome adaptuoti ir juodžiausio scenarijaus kontekste. Turėsime sukovoti ne tik kol ateis Sąjungininkai, tačiau kartu su jais vyti priešą lauk. Todėl kova pagal mechanizuotų batalionų/brigadų manual‘us yra gerai, bet turime galvoti apie savo resursus ir oponentą, kuris stovės prieš mus. Tai liečia visų lygių vadus iki pat skyriaus ir grandies vado, nes tik šį supratimą įgyvendindami praktiškai pasieksime rezultatų.

2. Visi mes — pėstininkai. Nepriklausomai nuo pajėgų, kur tarnaujame, užimamų pareigų, esame šaulys ar tiesiog iniciatyvus pilietis, turime suprasti: individualūs įgūdžiai, fizinis pasirengimas ir motyvacija leidžia išgyventi mūšio lauke ir įvykdyti užduotį. Tad šalia savo tiesioginių pareigų tobulinkime šaudymo įgūdžius, prisiminkime, kas yra priedanga, prižiūrėkime savo ekipuotę. Sportuodami galvokime ne tik apie atvaizdą veidrodyje, bet ir ar esamas pasirengimas leis išnešti ginklo brolį ar sesę iš mūšio lauko, įvykdyti užduotį, gabenti įrangą.

3. Pratinkime save prie šiuolaikinio mūšio higienos. Elektronika — priešo artilerijos geriausia draugė. Kiek leidžia galimybės, mokykimės išsiversti be jos. Tai — vienas esminių klausimų, apie šią problemą netrukus rašysime išsamiau. Turime suprasti, kad sąlyginis komfortas tarptautinėse misijose tampa visiškai nebeaktualus, kai kalbame apie šalies #gynyba ir tą svarią artilerijos vietą Rusijos vykdomose operacijose. Turime rimtai vertinti ukrainiečių pamokas — jos parašytos krauju. Motyvacijos ieškokime istorijoje ir dabartyje, tačiau išmokime mąstyti kritiškai. Tik adekvačiai mąstantis žmogus gali priimti tinkamus sprendimus.

Žinoma, sąrašas gali tęstis iki begalybės, ir jūs tikrai pagrįstai turėsite ką pridėti komentaruose. Visgi yra tam tikras atspirties taškas, kuris leidžia kiekvienam kryptingai galvoti apie pasirengimą. Jei norite, tai ir yra savotiškas atgrasymas. Ne vaizdas, kurį kuriame, bet pats pasirengimo turinys leis oponentui mus vertinti kaip rimtą priešininką. Tai gali pakelti agresijos kainą, tačiau tik nacionaliniai veiksmai politinio sprendimo imtis agresijos prieš Lietuvą nepakeis. Todėl esame NATO — vienas už visus, ir visi už vieną. Kad vienybė nebūtų tuščia, turime sunkiai ir daug dirbti.

0 views0 comments